Savo jubiliejaus proga besiruošdama koncertuoti Mažajame teatre, L. Kalpokaitė pasikvietė L. Nazarenko, kad ji padėtų paruošti koncertui balsą. Joms repetuojant, L. Kalpokaitė pasakojo iš L. Nazarenko išgirdusi tai, už ką jai yra labai dėkinga.
„Sėdėjome prie fortepijono, padirbėjome, ir ji man pasakė: „Larisa, jūsų balsas yra labai žemas, žemesnis už mano“. Kai pradėjau dainuoti, ji pradėjo groti vis žemesnėmis natomis, ir aš pati nustebau.
Liuba man atvėrė akis, kad mano balsas žemas, nors iki tol taip negalvojau. Jis atgavo savo tembrą ir man pasidarė lengva dainuoti“, – pasakojo L. Kalpokaitė, L. Nazarenko prisimenanti kaip gerą, nuoširdų, paprastą žmogų.
Ne kartą kartu su L. Nazarenko toje pačioje scenoje koncertavęs aktorius, dainuojamosios poezijos festivalių meno vadovas, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis prisiminė, kaip L. Nazarenko padėjo išsirinkti gitarą.
„Aš jai padėjau įsigyti vieną iš gitarų, kurią ji nusipirko, bet paskui ja nebegrojo ir grįžo prie savo juodosios. Gitara yra draugas, reikia laiko jį prisijaukinti. Sakė, kad vis pabando, „bet dar ne“, – portalui LRT.lt kalbėjo G. Storpirštis.
„Liubą prisimenu kaip labai mielą, šiltą, gražų, darbštų, kultūringą, paprastą, jaukų, mielą žmogų. Gyvenime su ja bendrauti miela. Taip pat ne kartą stebėjau jos pasirodymus, mane žavėjo jos glaudus ryšys su publika, kurį ji labai greitai užmegzdavo.
Tai, matyt, rodo, kad klausytojas jaučia nuoširdumą ir žmogiškąsias jos savybes. Tai buvo akivaizdu stebint jos pasirodymus“, – prisiminimais apie L. Nazarenko dalijosi G. Storpirštis.
LRT.lt primena, kad L. Nazarenko buvo puikiai žinoma romansų atlikėja, išsiskyrusi ypatingu balso tembru, Lietuvoje daugelį metų tituluojama romansų primadona.
L. Nazarenko mokėsi Vilniuje, Mikalojus Konstantino Čiurlonio menų mokykloje, vėliau baigė Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją.