Išsirinkite programą savo šventei!
Koncertai bei spektakliai miestų šventėms, įmonių vakarėliams.
Parinksime ir pasiūlysime programas jūsų šventei.
Muzikos garsais keliaujama į romantišką ir meilės kupiną naktinį Manheteną kartu su išskirtinio balso savininku ir šilumos kupinu atlikėju Česlovu Gabaliu bei muzikos profesionalais – instrumentiniu ansambliu „Vilniaus divertismentas“ (vad. Irena Karsokienė)
Koncerte skamba 1930 – 1960 m. JAV kompozitorių „aukso amžiaus“ romantiškiausios dainos: „Night in Manhattan“, „Stardust“, „Smile“, „Isn‘t it romantic“ bei populiariausios melodijos iš XX a. Brodvėjaus miuziklų ir kino filmų – „Mėnesienos serenada“, “Vyras ir moteris”, “Diena ir naktis” ir kiti kūriniai. Jie susirinkusius nukelia į XX a. Niujorką – spindintį, nostalgišką, nuotykių kupiną ir „visad nemiegantį“ miestą.
Scenoje: Česlovas Gabalis (vokalas), orkestras „Vilniaus divertismentas“: Žilvinas Malikėnas (smuikas), Ramunė Grigienė (smuikas), llona Meškėnienė (smuikas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Irena Karsokienė (violončelė), Ernestas Ramelis (violončelė), Marius Leiburas (mušamieji), Eugenijus Mikšys (bosinė gitara), Ugnius Vaiginis (trimitas); koncerto viešnia Goda Gabalytė (vokalas).
Koncerto vedėjas: aktorius Andrius Bialobžeskis.
Leiskitės į nepamirštamą, jausmingą kelionę.
Muzikinė programa ,,Naktis teatre”. Dainos iš muzikinių spektaklių ,,Aukštyn kojom”, ,,Meilė ir Mirtis Veronoje”, ,,Paskutiniai Brėmeno muzikantai” ir kitų. Dalyvauja: Darius Miniotas (perkusija), Sigitas Mickis (klavišiniai), Tadas Dešukas (smuikas), Gintarė Bauerytė (pritariamasis vokalas), Jonas Miniotas (bosinė gitara). Trukmė – 105 min.
Koncertinė programa su ritmo grupe ,,Gyvenimas gražus”. Autorinės dainos. Dalyvauja: Darius Miniotas (būgnai), Tadas Dešukas (smuikas), Jonas Miniotas (bosinė gitara), Gintarė Bauerytė (pritariamasis vokalas). Trukmė – 90 min.
Akustinė programa. Solo. Autorinės dainos. Trukmė – 90 min.
Nauja programa: Andrius Kaniava. „Dainos iš po vakar”. Dalyvauja: Andrius Kaniava (klavišiniai, vokalas, gitara), Tadas Dešukas (smuikas), Gintarė Bauerytė (pritariamasis vokalas). Trukmė – 90 min.
RIMVYDAS STANKEVIČIUS – vienas garsiausių naujosios kartos lietuvių poetas, eseistas, dainų tekstų autorius, buvęs žurnalistas. Gimė Elektrėnuose, ten baigė vidurinę mokyklą, vėliau persikėlė į sostinę ir studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Ilgą laiką dirbo reporteriu dienraštyje „Respublika“, Lietuvos televizijoje vedė laidą „Kultūros spąstai“.
2002 m. kartu su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė gerai žinomą roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Be poezijos rašymo, R. Stankevičius dar ir kuria dainoms tekstus, pagal kuriuos dainas atlieka Olegas Ditkovskis, Marijonas Mikutavičius, Neda Malūnavičiūtė, Kostas Smoriginas ir kiti atlikėjai.
Savo poeziją R. Stankevičius vadina „poetine autobiografija“ bei „dvasiniu dienoraščiu“, kuriame atsispindi vidinės kelionės pėdsakai. „Nesu iš tų, kurie mano, kad reikia daryti taip, kaip pasaulis dar nematė, kažką apstulbinti, nustebinti, priblokšti. Ne, poezija man yra visiškai ne apie tai. Eilėraščiai gimsta iš to, kas man asmeniškai yra stipru, tikra ir paveiku. Tuomet net nesvarbu, ar tai senoviška ar super modernu. Ir jei tai tik žibalinė lempa, svarbu, kad ji šviestų“, – teigia poetas.
Iki šiol Rimvydas yra išleidęs virš dešimt eilėraščių knygų, du esė rinkinius bei eiliuotą pasaką ‚Pūgos durys“. Už savo kūrybą pelnęs bene visus svarbiausius apdovanojimus – 2009 metais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, Jurgos Ivanauskaitės, Jotvingių, Antano Miškinio vardo premijas, taip pat Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno bei Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premijas.
OLEGAS DITKOVSKIS – muzikantas, aktorius, kompozitorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos bardas. Gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus 35-ojoje vidurinėje mokykloje. Studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje aktorinio meistriškumo specialybę, vėliau – kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Dirbo Šiaulių dramos teatre, Valstybiniame Jaunimo teatre, filmavosi įvairiuose vaidybiniuose filmuose.
Dainuojantis aktorius O. Ditkovskis jau ne vienerius metus klausytojus džiugina puikiomis savo kūrybos dainomis. Olegas kuria dainas pagal R. Stankevičiaus, J. Strielkūno, S. Gedos, J. Ivanauskaitės, Radausko, A. Jonyno ir kitų poetų eiles.
Žinomas menininkas publikai puikiai pažįstamas iš kadaise suvaidintų vaidmenų teatre ir kine bei koncertų su grupe „Aktorių trio“, kurioje su kolegomis Kostu Smoriginu ir Sauliumi Bareikiu atlikdavo autorines dainas. Keletą metų koncertavo projekte „Meilės trikampis“, į kurį Kostas Smoriginas pakvietė jį ir Nedą Malūnavičiūtę, o projektui pasibaigus beliko jųdviejų su Neda duetas.
Renginyje laukiami visi Olego Ditkovskio ir Rimvydo Stankevičiaus talento gerbėjai. Duetas pažada teigiamų ir šiltų emocijų užtaisą.
Pirmą kartą Lietuvoje: dedikacija Leonard‘ui Cohen‘ui – muzikinė-poetinė programa DAINOS BOKŠTAS
„I‘m just paying my rent every day
in the Tower of Song“
Garsiam litvakui, dainininkui, dainų autoriui, poetui ir novelistui Leonard‘ui Cohen‘ui 2024 m. būtų sukakę 90 metų. Pagerbiant dainiaus atminimą žinomi Lietuvos dainininkai ir aktoriai susijungė į muzikinį-poetinį projektą „Dainos bokštas“, kurį inicijavo geros muzikos ekspertai „Bardai LT“.
Kruopščiai atrinktos L. Cohen dainos (dalis jų išverstos į lietuvių kalbą) skamba Vlado Bagdono, Česlovo Gabalio, Linos Rastokaitės, Ramintos Naujanytės – Bjelles, Mariaus Jampolskio ir Andriaus Bialobžeskio balsais. Vytauto Lukočiaus surinkta ritmo grupė įneša gyvo, sodraus ir jausmingo skambesio, o režisierius Alvydas Šlepikas suteikė reginiui teatrališkumo ir leido labiau pažinti žinomo kūrėjo asmenybę.
Leonard‘o Cohen‘o, gimusio Kanadoje, šaknys – lietuviškos, abu jo seneliai gimė Lietuvoje. Pats L. Cohen‘as taip ir nespėjo apsilankyti Lietuvoje, tačiau Vilnius (vienintelis miestas Europoje) gali didžiuotis turėdamas šio legendinio dainų mago skulptūrą, kurią pradėjo kurti kitas didis menininkas, skulptorius Romualdas Kvintas, o po jo mirties pabaigė jo mokinys Martynas Gaubas.
Legendinis bardas laikomas vienu ryškiausių ir didžiausią įtaką XX a. antrosios pusės muzikai padaręs kūrėjas. Už gyvenimo nuopelnus 2010 m. jis pelnė prestižinį „Grammy“ apdovanojimą. Cohen‘o dainos ir poezija padarė didelę įtaką daugeliui dainų autorių ir muzikantų. Dainos dažnai emociškai intensyviai pakrautos, jausmingos, kupinos aistros, ryškių vaizdinių, apdainuojamos temos: religija, vienatvė, seksualumas, sudėtingi žmonių santykiai, mirtis.
Visi neabejingi Leonard‘o Cohen‘o kūrybai kviečiami tapti šio neeilinio reginio liudininkais ir prisiliesti prie legendinio dainų mago asmenybės.
Jausmų drama (su žmonėms būdingomis silpnybėmis ir gudrybėmis) apie amžiną poreikį būti mylimam.
Aktorė Kristina Kazlauskaitė ir vėl imasi režisūros – lietuvių literatūros klasikos kūrinio Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, geriau žinomos Žemaitės slapyvardžiu, komedijos „Trys mylimos“.
Spektaklio veiksmas vyksta lietuviškame kaime. Kaimo bernas Liudvikas savo vilionėmis vienu metu bando pavergti tris mylimas – vienoje kaimo troboje gyvenančias motiną ir dvi jos dukras. Tačiau tikslas jo piktas – ne meilė, o turtai. Jaunuolis stengiasi išvilioti motinos sutaupytus pinigus. Čia ir gimsta įvairių situacijų – melo, apgaulės, suvedžiojimų – komedija, kai kiekviena iš trijų moterų rimtai įsimyli Liudviką.
Ryškius charakterius spektaklyje įkūnys legendiniai teatro aktoriai: Motinos vaidmenį kuria aktorės Dalia Brenciūtė ir Violeta Podolskaitė. Jaunosios kartos aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka dalinsis Liudviko vaidmeniu, o dukras pasikeisdamos vaidins Redita Dominaitytė ir Kristina Savickytė (Petronėlė) bei Aistė Lasytė ir Veronika Tarasevičiūtė (Domicelė). Ūkininką Kozerį – Vytautas Taukinaitis ir Gediminas Storpirštis.
„Trys mylimos“ yra vienas iš nacionalinės dramaturgijos kūrinių ir šiandien išliekantis aktualus. Trys moterys ir vienas vyras. Apgavystė ar nuoširdumas? Meilė ar išskaičiavimas? Amžini klausimai, į kuriuos Kristina Kazlauskaitė, pasitelkdama savo, režisierės, vizijas, aktorių talentus, šnekamąsias tarmes, perteikdama žmogaus savybių ir jausmų amplitudę, pabandys atsakyti jausmingai, dramatiškai, komiškai.
Kiekvienas norime mylėti ir būti mylimi. Liudvikas ir trys jo mylimos – puikus to pavyzdys.
Trukmė: 1 val. 30 min. (2 dalių spektaklis)
Scenografas: Vidas Ribokas
Kostiumų dailininkė: Birutė Zorskienė
Šviesų režisierius: Kasparas Bujanauskas
Garso režisierius: Linas Kubekas
Spektaklyje skamba Povilo Kebliko aranžuotos harmonizuotos lietuvių liaudies dainos
Vaidina:
Motina – Dalia Brenciūtė / Violeta Podolskaitė
Liudvikas – Balys Ivanauskas / Artūras Dubaka
Petronėlė – Redita Dominaitytė / Kristina Savickytė
Domicelė – Aistė Lasytė / Veronika Tarasevičiūtė
Kozeris – Vytautas Taukinaitis / Gediminas Storpirštis
Susitikimas su kino ir teatro aktoriais Kristina Kazlauskaite ir Sauliumi Bareikiu.
„Eilės, dainos, prisiminimai iš teatro gyvenimo…”.
Vaidina aktorius Andrius Kaniava.
Garsas: Linas Kubekas.
Šviesos: Pijus Vasiliauskas.
Aktorius Andrius Kaniava pristatys žemiškąją komediją „Trečioji Evangelija pagal Andrių“. Žiūrovų laukia atviras aktoriaus pokalbis apie paprastus ir nepaprastus žmones ypatingais laikais.
Šmaikščiai, filosofiškai, besiremdamas tikromis istorijomis bei faktais, Andrius Kaniava kvies kartu keliauti į netolimą praeitį, į laikotarpį, kuris prasideda 90-aisiais ir baigiasi 2000 – aisiais metais. Vieniems tai – jų paauglystės ir atradimų laikas, kitai kartai – staigus pokyčių laikas.
Atkūrus nepriklausomybę, viskas, kas pasirodydavo visuomenėje buvo nauja ir nematyta. Geriau, gražiau, kokybiškiau, skaniau. Kvapniau. Tai buvo metas, kai keitėsi tradicijos, namų aplinka, gatves užplūdo iki tol tik žurnaluose matyti automobiliai, drabužių spintas – vakarietiškos mados, o palydovinė televizija leido įsijungti, kokį tik nori kanalą. Remdamasis Andriaus Užkalnio ironija ir įžvalgomis bei to laikmečio melodijomis, Andrius Kaniava neleis žiūrovams nuobodžiauti ir drauge ners į prisiminimus – KUR mes gyvenome, KĄ vairavome, KUR ir KUO maitinomės, KAIP rengėmės, KAIP pramogavome.
„Pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį gėrėme į save viską nekritiškai ir iš karto. Kad būtų kitaip, reikėjo laiko ir patirties, o laiko ir patirties nebuvo. Tai mūsų didžiojo mokymosi, nubalnotų kelių ir sukruvintų krumplių laikotarpis. Ir mūsų praeitis, kuri jau ilsisi muziejuje. Vienintelis dalykas, iš tų laikų dar nepasiekęs muziejaus, esame mes patys. Apie mus ir pašnekėsime” – kviesdamas į žemiškosios komedijos premjerą žada Andrius Kaniava.
Susitikime ir prisiminkime mūsų naujųjų laikų istoriją.
Dviejų dalių komedija ,,PRINCIPAS“. PREMJERA.
Režisierė Kristina Kazlauskaitė
Iš principo visi turi principus. Iš principo – principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate… atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija…
„Bet iš principo viskas baigsis gerai, šviesiai ir su viltimi“, – apie savo naujausią darbą sako aktorė Kristina Kazlauskaitė. „Principas“ – jos režisūrinis bandymas į didžiąją sceną kūrybiškai perkelti ir sujungti dvi rusų klasiko Antono Čechovo vienaveiksmes humoreskas „Meška“ ir „Piršlybos“. „Gal kišu nosį ten, kur man nederėtų. Bijau, drebu, bet kišu“, – besiruošdama premjerai jaudinasi K. Kazlauskaitė.
A.Čechovo ankstyvoji kūryba ne taip dažnai buvo statoma Lietuvos teatruose, tačiau ji išlieka aktuali, ironiška, joje atpažįstamos žmonių ydos, tuščios ambicijos ir kvailų principų susikirtimas su tikrove. „Ar jums atrodo, kad gyvenimas pasikeitė? O mūsų principai? Taigi viskas – tas pats! Keičiasi sistemos, technologijos, bet žmogus myli ir nekenčia, juokiasi ir verkia lygiai taip pat. Teatras mums leidžia į tai pažvelgti aštriau, ironiškiau ir kai kurias žmonių charakterio savybes išryškina iki absurdo“, – dalinasi mintimis K. Kazlauskaitė.
Nusiteikite 90 savo gyvenimo minučių praleisti, iš principo, su šypsena!
Pagrindinius personažus kuria profesionalūs ir žinomi Lietuvos teatro aktoriai:
Andrius Kaniava,
Gediminas Storpirštis,
Redita Dominaitytė.
Veiksmas: iš principo rudenį ir pavasarį.
Trukmė: iš principo dvi dalys po 45 min. Pertrauka be jokių principų neįskaičiuota, bet neišvengiama (kad aktoriai pasikeistų rūbą).
Koncertinės programos:
,,Dar nedaviau Tau vardo”. Dalyvauja: Milda Andrijauskaitė Bakanauskienė (vokalas, gitara, smuikas), Teresė Andrijauskaitė (vokalas, gitara, smuikas), Tomas Urbanavičius (būgnai), Julius Bakanauskas (bosinė gitara), Tadas Dešukas (smuikas, mandolina).
,,Virsmas”. Kartu su styginių kvartetu ir perkusija.
Solinė arba su grupe. Gitara + balsas. Autorinės dainos.
Koncertinė programa „Švinta pievos, mėnuo teka”
Lyrinės meilės dainos – tradiciniai romansai šiuo metu yra mėgiami, paklausūs, turintys savo klausytoją, skirtingose erdvėse ir skirtingu laiku dažnai skambantys. Juos atlieka įvairūs atlikėjai – nuo folkloro ansamblių iki operos solistų. Visąlaik nerimstantys, ieškantys – ko nors dar neskambėjusio, taip neskambėjusio – folkloro ansamblio „Nalšia” dainininkai taip pat mielai dainuoja romansus, džiaugdamiesi neblėstančia žiūrovų meile. Klausytojų žavėjimąsi ir palaikymą nesunku suprasti: romansas kalba visiems suprantamu žodžiu, bičiuliškai paguodžia, kai to norime, gaivina svaigių jaunystės potyrių prisiminimusa, jei tik pakanka jėgų primiršti menkus kasdienybės nesklandumus. Jis visada nuoširdžiai dainuoja apie meilę, kartais būdamas ir šiek tiek nelaimingas – visai kaip mes…
Išskirtinis, įmantrus, užburiantis gražiausiųjų romansų lyrizmas, poezijos gelmė prašyte prašosi ypatingos muzikinės išraiškos, susidainavimo, gebėjimo pajusti ir perteikti jausmų nešamą laisvą melodijos tėkmę. Kartais tai įmanoma tik tarp dviejų trijų atlikėjų. Todėl dvi „Nalšios” dainininkės – Audronė Vakarinienė ir Vilija Vaitkienė – neretai renkasi dainavimą dviese. Duetas, išdrįsdamas nukrypti nuo autentiškų muzikavimo ir dainavimo tradicijų, romansų melodijas ir ritmus vinguriuoja naujesniais, šiais laikais labiau įprastais keliais, siekia romansus prikelti antram gyvenimui, pakylėti juos iki eksperimentų, netradicinės interpretacijos ir aukštos muzikavimo kultūros vertų kūrinių lygmens. Dainininkėms talkina profesionalus, kūrybingas atlikėjas Rytas Lingė (forepijonas). Jo muzikavimas drauge dainų ir romansų aranžuotes praturtina naujomis, netikėtomis spalvomis. Bet net ir šiuolaikiškiau interpretuojami romansai išlieka tuo, kuo buvo visada – mūsų širdžių daina.
Šį kartą atlikėjai paruošė įvairią, nepaprastai lyrišką ir jautrią gražiausiųjų romansų ir meilės dainų Pauliaus Širvio žodžiais koncertinę programą – „Švinta pievos, mėnuo teka”, siūlančią klausytojui pasivaikščioti mūsų tėvų pramintais dainų takais, prisiminimų žiedlapiais nubarstytomis pievomis, viltingai žvilgterint atgal į klaidžią jaunystės ir meilės šalį.